Birželio 13 d. minima Šv. Antano diena, kuri žymi vasarinės šienapjūtės pradžią.

Sunkiajai ūkio technikai pradėjus šienavimo darbus laukuose, kyla grėsmė laukiniams gyvūnams ir jų jaunikliams. Juk vešli pieva – jų saugūs namai. O šiuo metu pievose ypač gausu zuikių, stirnų, kitų žinduolių,  paukščių jauniklių, kurie slepiasi ir maitinasi aukštoje žolėje.

Išvengti bereikalingo gyvūnų žalojimo ar žūties atvejų galima pasirenkant tinkamą pjovimo strategiją.

Galimos 4 pievos pjovimo kryptys, kurios padės gyvūnams pabėgti iš pjaunamos teritorijos:

1) Išankstinis pjovimas, kai pieva per vidurį ir iš kraštų apipjaunama dieną prieš darbą.

2) Pjauti link lauko kraštų. Pirmiausia reikia pašalinti žolę galulaukėse, o tada šienauti išilgai pievos, pradedant nuo vidurio į išorę.

3) Iš vidaus į išorę. Įvažiuojama į pievos vidurį ir pjaunama ratu, iš vidaus į išorę.

4) Kelio kryptimi. Jeigu pieva ribojasi su keliu, galima pradėti pjauti nuo kelio pusės ilgąja jo kryptimi ir tada pjauti nuo jo toliau.

Taip pat galima prie šienavimo priemonės papildomai įrengti atbaidančius ar triukšmą keliančius įrenginius (pvz.: grandines).

Biologinės įvairovės apsaugos požiūriu labai svarbus yra pievų šienavimo laikas. Kuo vėliau šienaujama - tuo geriau. Gyvūnų jaunikliai jau būna paaugę ir sustiprėję, paukščių jaunikliai jau pramokę skraidyti, todėl ir galimybių išgyventi turi daugiau.  

Būti atidiems rekomenduojama ir žolę pjaunant rankiniu būdu: žoliapjove, trimeriu ar dalgiu. Prieš pradėdami pjovimo darbus apžiūrėkite pjaunamus plotus, ypač pakrūmes ar patvorius, žolę pjaukite etapiškai.