Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai parengė skaitmeninį žemėlapį, kuriame pažymėtos Lietuvos upėse ir upeliuose planuojamos įrengti švelniosios renatūralizacijos priemonės, skirtos upių ir upelių ekologinės būklės pagerinimui.

2017-2022 metų laikotarpiu Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendino švelniosios renatūralizacijos priemones, kurios buvo pritaikytos net 1500 km vandens ruožų. Šios priemonės buvo įrengtos taip, kad nekeistų vagos trajektorijos ir nesukeltų didelės krantų erozijos, nepažeistų gretimų privačių sklypų, nesutrikdytų drenažo sistemų darbo, netrukdytų atliekamiems drenažo priežiūros darbams, nesumažintų upės vagos pralaidumo maksimalių debitų (liūčių, tirpsmo) laikotarpiu, kritiškai nesumažintų vagos ir šlaitų priežiūros galimybių, nesudarytų kliūčių žuvų ir (ar) kitų gyvūnų migracijai.  

Nacionaliniame vandenų srities 2022–2027 m. veiksmų plane numatyta tęsti švelniosios renatūralizacijos priemones dar 14 upių. 55 vandens telkiniuose numatyta iki 2026 m. atlikti papildomus tyrimus dėl poreikio nustatymo ateityje taikyti švelnios renatūralizacijos priemones. Ši informacija svarbi planuojant melioracijos sistemų pertvarkymo darbus nurodytose upėse.

Žemėlapyje galima sužinoti apie planuojamo renatūralizuoti ruožo upės pavadinimą su koordinatėmis, pateikta informacija apie numatytus veiksmus iki 2026 metų. Daugiausia priemonių numatyta įgyvendinti Nemuno upės baseinui priklausančiuose upių ir upelių telkiniuose Šilutės, Trakų, Šalčininkų, Vilniaus, Utenos, Kelmės, Marijampolės, Rietavo ir Šilutės rajonų savivaldybėse.

Švelnioji renatūralizacija – būdas pagerinti  upių ir upelių ekologinės būklę nesiekiant pakeisti upės vagos, vandens lygio ar sudaryti kliūtis, o priemones įrengti tik pačioje upės vagoje. Šias priemones taiko daugelis ES šalių, taip pat ir Lietuva.

Lietuvoje XX amžiaus 7-9 dešimtmečiais dėl kuo didesnių žemės plotų pritaikymo žemės ūkiui ir dirbamų laukų našumo upės ir upeliai Lietuvoje buvo gana intensyviai reguliuojami, gilinami, tiesinami ir pertvarkomi. 

Intensyvūs melioracijos procesai ilgainiui padarė ženklią neigiamą įtaką Lietuvos upių vandens ekosistemoms. Upelių reguliavimas ir jų pavertimais melioracijos grioviais iš esmės pakeitė natūralius vagų procesus, upių vandens balansą, iki minimumo sumažino gamtos buveinių ir jose gyvenančių vandens augalų, vandenų dugno gyvūnijos ir žuvų įvairovę bei gausumą. Dėl šių procesų suprastėjo ir natūralus upelių apsivalymas, todėl daugumoje ištiesintų upių vandens kokybės rodikliai neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų.

Lietuva, sureguliuotose upėse jau naudoja sraunumų, užutekių, duburių ir slenksčių suformavimą upės vagoje, jos skerspjūvio pakeitimus panaudojus natūralios gamtines medžiagas, tokias kaip natūralūs akmenys, gargždas, mediena. Renatūralizacijos priemonėms priskiriamas ir medžių sodinimas vagų šlaituose ar pakrantėse, upės tėkmės įvairovės formavimas.

Susipažinti su žemėlapiu galima čia.