Europos aplinkos agentūra šią savaitę paskelbė studiją apie oro taršos poveikį vaikams. Čia pateikiame pagrindines studijos įžvalgas.

Nors oro tarša veikia visus, tačiau ypač pažeidžiami yra vaikai ir paaugliai, nes jų kūnas, organai ir imuninė sistema vis dar vystosi. Oro tarša kenkia sveikatai vaikystėje ir padidina ligų riziką suaugus, tačiau vaikai sunkiau gali apsisaugoti ar tuo labiau daryti įtaką oro kokybės politikai. Kol foninis oro užterštumas nesumažės iki saugaus lygio, sumažinti neigiamą taršos poveikį galima gerinant oro kokybę vaikams skirtose vietose, pavyzdžiui, mokyklose ir darželiuose.

Vaikai ir oro tarša: problematika

Vaikų sveikatos apsauga dažnai minima kaip pagrindinis klimato ir aplinkos politikos tikslas. Dauguma vaikų Europoje yra sveiki, tačiau susirūpinimą kelia aplinkos poveikis jų sveikatai. Vaikai ir paaugliai daugeliui nepalankių aplinkos veiksnių yra jautresni nei suaugusieji. Kai kuriais atvejais jie jaučia didesnį taršos poveikį nei suaugusieji ir patys negali pakeisti situacijos ar apsisaugoti. Tai ypač pasakytina apie oro taršą, kuri daro didžiausią neigiamą įtaką sveikatai.

Aplinkos oro tarša ir vaikai: šaltiniai ir poveikis

Oro teršalų poveikis vaikų ir paauglių sveikatai iš dalies panašus į poveikį suaugusiesiems, tačiau tam tikrais atvejais jis skiriasi. Vaikai oro taršos veikiami jau būdami motinos įsčiose, o gimę – vaikams skirtose vietose, pavyzdžiui, lauke, mokyklų ir darželių teritorijose, klasėse, kur patalpų oro kokybę blogina aplinkos oro tarša. Važiuodami į mokyklą ir užsiimdami popamokine veikla, vaikai taip pat būna vietose, kur oras užterštas. Mažesni vaikai susiduria su oro tarša arčiau žemės, – ten kai kurių teršalų koncentracijos yra didesnės. Vaikai ir paaugliai linkę daugiau laiko praleisti lauke ir yra fiziškai aktyvesni nei suaugusieji. Be to, kaip ir kitų aplinkos keliamų pavojų atveju, vaikai, augantys neturtingose šeimose, yra sistemingai labiau veikiami oro taršos.

Kaip sumažinti oro užterštumo poveikį vaikams

Nuo 2005 m. iki 2020 m. bendras visų teršalų išmetimas ES-27 nuosekliai mažėjo.

Pagrindinių pavojingų oro teršalų pirminio išmetimas, proc. (ES-27, 2020 m.)

 

Paveikslėlyje parodyta bendro ypač kenksmingų oro teršalų išmetimo tendencija procentais. Kietųjų dalelių KD₁₀ ir KD_2,5 mažėjimas, yra ypač svarbus, nes šios daledės turi didelį poveikį sveikatai.

Mažėjant išmetamų teršalų kiekiui, sumažėjo ir jų koncentracijos. Tačiau nors aplinkos oro užterštumo lygis Europoje mažėja, 91 proc. miesto gyventojų vis dar kvėpuoja oru, kurio teršalų koncentracija viršija 2021 m. PSO oro kokybės gaires (EEA, 2022c). Akivaizdu, kad suaugusieji turi imtis iniciatyvos, siekiant apsaugoti vaikus nuo neigiamo oro taršos poveikio.

Vaikams ir paaugliams paprastai trūksta žinių ir (arba) gebėjimo apsisaugoti mažinant poveikį. Jie negali nuspręsti, kur gyventi, eiti į mokyklą ir važiuoti į darbą ir atgal. Paprastai jie nėra pajėgūs vertinti oro kokybės duomenų ar oro taršos požymių ir imtis aktyvių veiksmų poveikiui sumažinti. Vaikai yra ypač pažeidžiami ir, galimai, ateityje patirs šiandieninės oro taršos padarinius sveikatai, tačiau jie negali daryti įtakos šiems veiksniams. Aplinkos politikoje tradiciškai nėra atsižvelgiama į vaikus, nes dauguma duomenų, naudojamų kuriant šią politiką, buvo gauti tiriant suaugusius žmones ir suaugusius gyvūnus. Ši politika netiesiogiai traktuoja juos kaip „mažus suaugusiuosius“, neatsižvelgdama į jų pažeidžiamumą ir skirtingą biologiją. Svarbus sėkmės faktorius – įtraukti suinteresuotas grupes ir institucijas, susijusias su vaikų priežiūra, švietimu ir sveikata, taip pat tėvus ir (arba) globėjus.

Oro teršalų koncentracijų sumažinimas padės apsaugoti visus, taip pat ir vaikus. Tačiau kol oro užterštumas nesumažės iki saugesnio lygio, poveikio prevencija yra veiksmingiausias būdas apsaugoti vaikų sveikatą. Vietos valdžios lygiu įgyvendinamos priemonės yra veiksmingiausios, nes ten ir kyla didžioji dalis oro taršos problemų.

Geroji praktika vietos lygmeniu: dėmesys mokykloms ir darželiams

Aplinkos oro taršos aplink mokyklas ir darželius mažinimas gali labai prisidėti prie mokinių ir darželinukų kasdien įkvepiamos oro teršalų dozės mažinimo. Šį sumažinimą galima pasiekti įvairiais būdais.

(I) Švaraus oro zonų įrengimas aplink mokyklas

„Švaraus oro zonų“ nustatymas aplink mokyklas sumažintų aplink jas esančių teršalų koncentraciją. Sumažinti taršos lygį galima ribojant eismą, pvz., įrengiant tuščiosios eigos zonas aplink mokyklas, „mokyklų gatves“ (t. y. eismo draudimas prasidėjus ir baigiantis mokslo dienai šalia mokyklos) arba perkeliant išlaipinimo / paėmimo vietas toliau nuo mokyklų.

(II) Naujų mokyklų išdėstymas ir važiavimo į darbą ir atgal režimai

Jei mokykla dar tik planuojama, oro užterštumo poveikį vaikams galima sumažinti statant mokyklą toliau nuo taršos šaltinių. Tačiau šis principas turėtų būti taikomas atsargiai, nes mokyklos vieta turi įtakos pasirenkant keliavimo į ir iš jos būdus. Mokykla, pastatyta geresnės oro kokybės vietoje, gali būti toliau nuo gyvenamųjų vietovių, todėl į ją reiktų važiuoti motoriniu transportu, kuris teršia orą. Tuo tarpu mokyklą, esančią arčiau vaikų būsto, galima pasiekti pėsčiomis arba dviračiu, todėl sumažės eismas ir pagerės oro kokybė netoliese. Kelionių į darbą ir atgal režimo ir maršrutų optimizavimas taip pat gali sumažinti poveikį. Pavyzdžiui, kai tuo pačiu maršrutu namai-mokykla vežami vaikai, einantys pėsčiomis ir sėdintys automobilyje, patiria didesnę teršalų dozę. Tačiau pasirinkę alternatyvų foninį maršrutą arba vengdami artėti prie intensyvaus eismo gatvių, pėstieji gali sumažinti įkvepiamų teršalų dozę. Tyrimai rodo, kad pėstieji yra linkę pakeisti ir pereiti prie alternatyvių maršrutų su mažesniu taršos poveikiu („foniniai maršrutai“), kai yra pakankamai informuoti apie galimą taršą.

Jei daugiau vaikų eitų į mokyklą pėsčiomis, mažėtų motorizuoto eismo srautas ir dėl to kylanti oro tarša iš privačių transporto priemonių. Mokyklų statymas atokiau nuo intensyvaus eismo kelių ir ėjimas pėsčiomis nuo namų gali būti naudingas vaikų sveikatai dėl mažesnio oro taršos poveikio, ypač kai naudojami foniniai maršrutai. Ėjimas į mokyklą pėsčiomis taip pat gali būti naudingas vaikų sveikatai dėl padidėjusio fizinio aktyvumo – tai svarbus veiksnys, nes daugeliu atvejų fizinio aktyvumo nauda yra didesnė už oro taršos riziką. Tačiau dėl ekonominių, socialinių ir kitų priežasčių gali būti sudėtinga keisti mokyklų vietą arba keisti važiavimo į darbą ir atgal režimus.

(III) Mokyklų erdvių projektavimas

Mokyklų ir vaikų priežiūros įstaigų projektavimas gali padėti sumažinti oro taršos poveikį vaikams. Dažniausiai vaikų lankomas vietas ar zonas reikia įrengti kuo toliau nuo kelių eismo, žaidimų aikšteles įrengti už pastatų, sienų ar žaliosios infrastruktūros (t. y. naudojant augalus) ir sudaryti sąlygas natūraliai skaidytis teršalams. Žalioji infrastruktūra mokyklose ir aplink jas ne tik gerina oro kokybę, bet ir teikia daugybę socialinių ir aplinkosauginių privalumų, įskaitant vėsinimą, apsaugą nuo saulės, fizinio aktyvumo galimybes, vandens kaupimą, buveinių išsaugojimą ir kt. Nepaisant to, Europos miestų teritorijų mokyklų ekologiškumo lygis yra žemas. Vidutiniškai kiek daugiau nei 10 proc. teritorijos 300 metrų spinduliu nuo ugdymo įstaigų yra žalia ir tik 6 proc. yra apaugę medžiais. Daugiausia mokyklų su netoliese esančiomis žaliosiomis zonomis yra Šiaurės Europoje.

Be anksčiau aptartų gerosios praktikos pavyzdžių, yra daugybė priemonių, kurios padėtų apsaugoti gyventojus nuo oro taršos. Gerai informuoti gyventojai paprastai dažniau reikalauja mažinti oro taršą ir imtis priemonių apsaugant nuo jos. Operatyvius oro kokybės rodiklius Lietuvos miestuose galite kasdien stebėti interaktyviame žemėlapyje.

Europos aplinkos agentūros Europos oro kokybės indeksas pateikia oro kokybės įvertinimus beveik realiu laiku daugiau nei 3500 oro kokybės stebėjimo stočių visoje Europoje.

Originalus straipsnis, pagal kurį parengėme informaciją, ir nuorodos į šaltinius yra čia.