Oras

Saulės energija šildo Žemės paviršių ir, pakilus temperatūrai, šiluma infraraudonosios energijos pavidalu spinduliuojama atgal į atmosferą. Dalį šios energijos atmosferoje absorbuoja „šiltnamio dujos“.

Atmosfera veikia panašiai kaip šiltnamis: praleidžia į vidų matomą šviesą ir sugeria infraraudonąją energiją, todėl šiltnamio viduje sulaikoma šiluma. Toks natūralus procesas vadinamas „šiltnamio efektu“. Be jo vidutinė metų temperatūra tesiektų -18°C, o dabar ji yra +15°C.

Tačiau dėl žmogaus veiklos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dvideginio, metano ir azoto suboksido į atmosferą išmetama daug daugiau, todėl stiprinamas šiltnamio efektas ir pasaulio temperatūra kyla.

Vandens garai – pagrindinės „šiltnamio“ dujos, kurios susidaro vykstant natūraliam garavimo procesui. Atmosferoje vandens molekulės sugeria žemės spinduliuojamą šilumą ir išspinduliuoja į visas puses, šildydamos žemės paviršių, o galiausiai ji tolygiai išspinduliuojama atgal į kosmosą. Atmosferoje vandens garai priklauso uždarai sistemai, kurioje cirkuliuoja ribotas žemėje esantis vandens kiekis: iš vandenynų ir žemės į atmosferą ir atgal dėl garavimo, transpiracijos,  kondensacijos ir kritulių. Dėl žmogaus veiklos vandens garų atmosferoje nedaugėja. Tačiau šiltesnis oras gali išlaikyti daug daugiau drėgmės, taigi kylanti temperatūra didina klimato kaitą.

CO2 – anglies dioksidas. Visame pasaulyje dėl jo išmetimo į atmosferą sukeliama per 60 % sustiprinto šiltnamio efekto. Šalyse, kuriose stipri pramonė, išmetamo CO2 kiekis sudaro daugiau kaip 80 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Anglies kiekis Žemėje ribotas ir taip pat priklauso ciklui. Tai labai sudėtinga sistema, kurioje anglis juda atmosferoje, Žemės biosferoje ir vandenynuose. Fotosintezės dėka augalai sugeria CO2 iš atmosferos, iš anglies gamina savo audinius ir sunykdami bei pūdami grąžina atgal į atmosferą. Atmosferoje CO2 gali išbūti 50–200 metų, priklausomai nuo to, kaip ji pakartotinai grąžinama į žemę arba į vandenynus.

CO2 koncentracija atmosferoje šiuo metu yra aukščiausia per 650 000 metų. Taip pat šiuo metu ji ir sparčiausiai auganti nuo nuolatinių koncentracijos matavimų pradžios 1960 m. Pagrindinė CO2 gausėjimo priežastis – iškastinio kuro deginimas, žemės paskirties keitimas, miškų kirtimas ir kt.

CH4 – metanas. Išsivysčiusios pramonės šalyse metanas sudaro apie 15 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Metanas susidaro daugiausia iš bakterijų, mintančių organinėm medžiagom, kai trūksta deguonies. Todėl jo išsiskiria iš įvairių natūralių ir žmogaus sukurtų šaltinių. Natūralūs šaltiniai – pelkės, termitai ir vandenynai, o žmogaus sukurtieji – iškastinių dujų kasimas ir deginimas, gyvulininkystė (galvijai minta augalais, šie jų skrandžiuose fermentuojasi, todėl galvijai iškvepia metaną, taip pat metano yra ir jų mėšle), ryžių auginimas (drėgnuose ryžių laukuose metanas gaminasi pūvant organinėms medžiagoms, kai dirvoje trūksta deguonies) ir užkastos atliekos (taip pat pūvant organinėms medžiagoms, kai trūksta deguonies).

Metano įnašas į šiltnamio efektą yra 25 kartus didesnis nei anglies dioksido, tačiau jo trumpesnis egzistavimo ciklas: 10–15 metų. Daugiausia metano išskiria atliekos irdamos sąvartynuose, gyvulininkystė, anglies kasyba, gamtinių dujų ir naftos gavyba.

N2O – azoto suboksidas natūraliai išsiskiria iš vandenynų, atogrąžų miškų ir bakterijų, gyvenančių dirvoje. Antropogeniniai šaltiniai – tai įvairios azoto turinčios trąšos, iškastinių dujų deginimas ir pramoninė chemijos gamyba, kurioje naudojamas azotas, pvz., nutekamųjų vamzdžių valikliai. Pramoninėse šalyse azoto suboksidas sudaro apie 6 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų kiekio. N2O šilumą sugeria 298 kartus labiau negu CO2. Nuo pramoninės revoliucijos pradžios azoto suboksido koncentracija atmosferoje padidėjo 16 % ir maždaug 4–6 % prisidėjo prie šiltnamio efekto padidėjimo.

Prie klimato kaitos taip pat prisideda ir fluoruotos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios vienintelės atsiranda ne natūraliu būdu, o tik žmogaus pramoninės veiklos pasėkoje. Pramoninėse šalyse jos sudaro apie 15 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, tačiau jos labai stiprios ir pajėgios sulaikyti šilumą net iki 22 000 kartų efektyviau negu CO2, o atmosferoje išbūti tūkstančius metų.

Fluoruotos šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms priskiriami:

• HFC – Hidrofluorangliavandeniliai –  naudojami šaldiklių ir oro kondicionierių gamyboje;
• PFC – perfluorangliavandeniliai – išsiskiriantys gaminant aliuminį ir taip pat naudojami elektronikos pramonėje;
• SF6 – sieros heksafluoridas – naudojamas, pvz., elektronikos pramonėje  ir pan.;
• NF3 - azoto trifluoridas –  naudojamas skystųjų kristalų ekranams ir saulės elementams gaminti.

Bene geriausiai žinomi chlorfluorangliavandeniliai (CFCs), kurie ne tik priskiriami fluoruotoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, bet ir ardo ozono sluoksnį. Pastarieji gamyboje beveik nebenaudojami, vadovaujantis 1987 m. Monrealio protokolu dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų.

Ataskaitose ŠESD kiekis pateikiamas CO2 ekvivalentu, kadangi įvairios šiltnamio efektą sukeliančios dujos įvertinamos pagal jų globalinio šiltėjimo potencialą arba dar vadinamo visuotinio atšilimo potencialą (nustatytas kiekvienai medžiagai) šimtui metų. Pavyzdžiui, CO2 visuotinio atšilimo potencialas yra lygus 1, CH4 -25, N2O – 298, SF6 – 22800 ir t. t.

Globalinis šiltėjimo potencialas – tai rodiklis, apibūdinantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sukeliamo klimato šiltėjimo potencialo vertę, lyginant su anglies dioksido ekvivalentu. Globalinio šiltėjimo potencialas (GWP) apskaičiuojamas pagal vieno kilogramo dujų sukeliamo šiltėjimo potencialą, lyginant su vienu kilogramu CO2. 

Daugiau apie ŠESD.

Atitinkamos GWP vertės yra Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos internetinėje svetainėje.

Namuose

Net ir paprasti sprendimai gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir padėti sutaupyti pinigų. Galime imtis priemonių jau šiandien.

Darbe 

Kiekviena diena praleista darbe gali tapti naudinga mūsų planetai. Imkitės šių veiksmų sumažinti savo poveikį aplinkai.

Kelyje

Jeigu neturite galimybės naudotis elektrinėmis ar hibridinėmis transporto priemonėmis, bet norite sumažinti savo automobilio keliamą taršą, naudokitės ekologiško vairavimo principais.

Švietimo įstaigose

Švietimo įstaigų darbuotojai, studentai ir moksleiviai gali atlikta svarbų vaidmenį mažinant šiltnamio efektą. Apačioje pateikiamos rekomendacijos padėsiančios tai pasiekti.

Lietuvai aktualios šios su oro tarša susijusios ir oro kokybei įtaką darančios problemos: vietinių oro taršos šaltinių - transporto, pramonės ir energetikos objektų, įskaitant šilumos energijos gamybą namų ūkių (būstų) šildymui, - išmetami teršalai miestuose, taršos iš šiluminių elektrinių padidėjimas dėl nutraukto valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo, didėjantis kietojo biokuro vartojimas, Lietuvos oro baseino tarša iš kitų regionų atnešamais teršalais.

Kad būtų tinkamai reguliuojamas į aplinkos orą patenkančių teršalų kiekis ir sudaromos sąlygos valdyti aplinkos oro kokybę, svarbu turėti objektyvią informaciją apie Tolimųjų oro teršalų pernašų konvencijos protokolais ir Direktyva 2001/81/EB reguliuojamų į atmosferą išmetamų teršalų - sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, amoniako ir kietųjų dalelių, taip pat kitomis ES direktyvomis reglamentuojamų sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių ir kitų teršalų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ozono sluoksnį ardančių medžiagų, išmetamų į atmosferą, kiekio ir koncentracijos aplinkos ore pokyčius, kitus veiksnius, lemiančius klimato kaitą, aplinkos rūgštėjimą ir eutrofikaciją.

Aplinkos oro kokybės vertinimui Lietuvos teritorija, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir teršalų koncentracijos lygį, pagal Direktyvos 2008/50/EB reikalavimus suskirstyta į zonas  ir aglomeracijas. Lietuvoje yra 2 aglomeracijos - teritorijos, tapatinamos su Vilniaus ir Kauno miestų ribomis, ir likusi šalies teritorijos dalis - 1 zona.

Aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtą valstybinio aplinkos oro monitoringo Lietuvoje tinklą 2019 metais sudarė 14 automatizuotų miestų oro kokybės tyrimo stočių (OKTS), pagal tokių stočių tinklui keliamus reikalavimus išdėstytų didžiausiuose šalies miestuose ir pramonės centruose ir atspindinčių tiek foninį atskirų miestų oro užterštumą, darantį poveikį didžiausiai miestų gyventojų daliai (Vilniaus Senamiesčio, Vilniaus Lazdynų, Kauno Noreikiškių, Naujosios Akmenės OKTS), tiek transporto (Vilniaus Žirmūnų, Kauno Petrašiūnų, Klaipėdos Centro, Klaipėdos Šilutės pl., Šiaulių OKTS), tiek pramonės ir kitų stambių stacionarių taršos šaltinių (Vilniaus Savanorių pr., Jonavos, Kėdainių, Mažeikių OKTS) galimą įtaką oro kokybei.  

Iš kitų valstybių atnešamą oro taršą, bendrą - foninį - šalies oro baseino užterštumo lygį, jo pokyčius ir juos lemiančius veiksnius leidžia analizuoti foninio oro monitoringo stočių sistema. 2019 metais Lietuvoje veikė 3 kaimo vietovėse toli nuo bet kokių taršos šaltinių įrengtos stotys, skirtos foniniam oro užterštumui ir teršalų srautų iš šiaurinių (Žemaitijos stotis), rytinių (Aukštaitijos stotis) ir vakarinių (Preilos ir Žemaitijos stotys) Europos regionų galimam poveikiui Lietuvos oro kokybei stebėti. Čia matuojama teršalų, į Lietuvą intensyviausiai pakliūvančių su tolimosiomis oro pernašomis, koncentracija ore ir atmosferos iškritose (kritulių cheminė sudėtis). Preiloje esanti stotis dirba pagal tarptautinę Oro teršalų pernašų konvencijos Tolimųjų pernašų Europoje monitoringo ir įvertinimo EMEP programą, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos HELCOM programą, Aukštaitijos ir Žemaitijos stotys - pagal Oro teršalų pernašų konvencijos Tarptautinę bendradarbiavimo sąlygiškai natūralių ekosistemų kompleksinio monitoringo srityje programą ICP IM.

Teršalų kaupimasis ar išsisklaidymas ore labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Meteorologiniai duomenys būtini, kai reikia įvertinti oro teršalų koncentracijos pasiskirstymą erdvėje, ūkinės ar kitokios veiklos, su aplinkos oro tarša susijusių įvykių poveikį aplinkos orui, modeliuoti įvairius scenarijus numatomų priemonių veiksmingumui nustatyti ar įvertinti oro kokybę modeliavimo būdu ten, kur jos išmatuoti nėra galimybių.

Siekiant įgyvendinti Oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (Geteborgo protokolas), NEL direktyvos reikalavimus dėl kuo išsamesnio į aplinkos orą valstybėje išmetamo antropogeninės kilmės teršalų kiekio ir jo pokyčių vertinimo, sudaryti sąlygas tinkamai reguliuoti į aplinkos orą patenkančių teršalų kiekį, Programoje keliamas uždavinys nacionaliniu mastu toliau išsamiai stebėti ir vertinti į aplinkos orą išmetamų Oro teršalų pernašų konvencija ir jos protokolais bei NEL direktyva reguliuojamų antropogeninės kilmės oro teršalų kiekį ir jo pokyčius visuose Lietuvos ūkio sektoriuose.

1. tikslas - vertinti aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose (labiausiai urbanizuotose zonos teritorijose), prognozuoti aplinkos oro kokybę. Uždaviniai tikslui pasiekti:

1.1. atlikti aplinkos oro kokybės monitoringą (rodiklių matavimus ir kitus tyrimus, reikalingus aplinkos oro kokybei įvertinti) aglomeracijose ir zonose;

2. tikslas - vertinti teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui. Uždaviniai tikslui pasiekti:

2.1. atlikti foninį oro monitoringą;

2.2. atlikti foninį atmosferos kritulių monitoringą;

3. tikslas - vertinti Lietuvos Respublikos teritorijoje į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Uždaviniai tikslui pasiekti:

3.1. vykdyti išmetamų į atmosferą teršalų monitoringą - nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio apskaitą;

3.2. vykdyti išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų monitoringą -nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitą.

Aplinkos apsaugos agentūros mobili laboratorija yra skirta automatiškai matuoti aplinkos oro teršalus, kurių kiekis ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus. Automatinių matavimo įrenginių veikimo principas pagrįstas metodais, atitinkančiais ES direktyvų ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Tam, kad pagal mobilios laboratorijos matavimų rezultatus būtų galima pagrįstai vertinti aplinkos oro užterštumo atitinkamu teršalu lygį, matavimų trukmė ir apimtis turi atitikti nustatytus reikalavimus.

Oro kokybės tyrimų stotyje matuojami parametrai

Oro kokybės tyrimų stotyje matuojami parametrai

Oro kokybės tyrimų stotis Kaunas, Noreikiškės

Matuojami parametrai

Oro kokybės tyrimų stotis Kaunas, Petrašiūnai

Matuojami parametrai

* Švinas, nikelis, kadmis, arsenas.

** Benzo(a)pirenas ir jo pirmtakai - benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas ir dibenzo(a,h)antracenas.

Matuojami parametrai

Oro kokybės tyrimų stotis Klaipėda, Centras

Matuojami parametrai

* Švinas, nikelis, kadmis, arsenas.

** Benzo(a)pirenas ir jo pirmtakai - benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas ir dibenzo(a,h)antracenas.

Oro kokybės tyrimų stotis Klaipėda, Šilutės plentas

Matuojami parametrai

Matuojami parametrai

Matuojami parametrai

* Švinas, nikelis, kadmis, arsenas.

** Benzo(a)pirenas ir jo pirmtakai - benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas ir dibenzo(a,h)antracenas.

Oro kokybės tyrimų stotis Vilnius, Savanorių pr.

Matavimo parametrai

Oro kokybės tyrimų stotis Vilnius, Žirmūnai

Matavimo parametrai

* Švinas, nikelis, kadmis, arsenas.

** Benzo(a)pirenas ir jo pirmtakai - benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas ir dibenzo(a,h)antracenas.

Oro kokybės tyrimų stotis Vilnius, Senamiestis

Matavimo parametrai

Oro kokybės tyrimų stotis Vilnius, Lazdynai

Matavimo parametrai

Matuojami parametrai

Matuojami parametrai

Matuojami parametrai

Matuojami parametrai