Oro kokybės matavimo prietaisas, skirtas kietųjų dalelių (KD10) mėginių ėmimui.
Kietosios dalelės yra terminas, apibūdinantis aplinkos ore esančias smulkias daleles. Šaltuoju metų laiku oro užterštumui kietosiomis dalelėmis daugiausia įtakos daro šiluminės energijos gamyba ir transporto tarša. Šiltuoju metų laiku kietųjų dalelių koncentraciją taip pat kelia transportas ir aplinkoje esančios dulkės, kurias išnešioja vėjas. Kietąsias daleles vėjas gali atnešti net ir iš kitų šalių.
Kuo pavojingos kietosios dalelės? Atmosferoje esančios kietosios dalelės būna įvairaus dydžio, jos sklando ore ir nėra linkusios nusėsti. Kai kurios jų yra lengvai įkvepiamos ir patenka į žmogaus plaučius bei kraują. Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitais teršalais ypač jautrūs kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę žmonės, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis, kad išvengtų ūmių teršalų poveikio požymių: akių, nosies ir gerklės dirginimo, dusulio, kosulio, susilpnėjusios plaučių funkcijos (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjusio kvėpavimo takų imlumo kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos. Labai smulkios (2,5 mikrometro skersmens ar dar smulkesnės) kietosios dalelės gali patekti į kraujotaką, sukelti infarktą ar insultą.
Norint išmatuoti, kiek aplinkos ore yra KD10 dalelių, naudojamas dalelių atskyrimo ciklonas. Jis nusodina didesnes daleles ir praleidžia į kietųjų dalelių analizatorių tik smulkesnes, KD10, daleles.
„Environment SA“ kietųjų dalelių analizatoriaus modelis „MP101M“ matuoja ore esančių kietųjų dalelių KD10 koncentracijos lygius.
Matavimams naudojamas vadinamasis beta spinduliuotės absorbcijos metodas – šiuo metodu galima paprastai nustatyti kietųjų dalelių koncentraciją miligramais arba mikrogramais kubiniame metre oro.
Kaip tai veikia? Mažas anglies izotopo (C14) elementas, esantis analizatoriuje, nuolat skleidžia jonizuojančius elektronus, vadinamąsias beta daleles. Šias beta daleles aptinka ir suskaičiuoja labai jautrus scintiliacinis detektorius. Išorinis siurblys įtraukia išmatuotą kiekį oro su kietosiomis dalelėmis per filtro juostą. Po to, kai filtras pritraukia aplinkos oro dulkių, jis automatiškai patalpinamas tarp C14 šaltinio ir detektoriaus, ir išmatuojamas beta dalelių signalo slopinimas. Beta dalelių signalo slopinimo lygis yra naudojamas kietųjų dalelių, esančių ant filtro juostos, koncentracijos masei nustatyti, taigi ir kietųjų dalelių koncentracijai aplinkos ore išmatuoti.
Kaip pritaikomi rezultatai? Automatinių tyrimų rezultatai leidžia įvertinti, kokia kietųjų dalelių koncentracija yra aplinkos ore, ar neviršija normų. Kai normos viršijamos, galima operatyviai reaguoti ir informuoti visuomenę bei savivaldybes, kad imtųsi priemonių oro kokybei gerinti, o sveikatos institucijas – kad perspėtų švietimo įstaigas apie pavojingus sveikatai teršalų lygius.
1. Vandens parametrų analizatorius
Matuoja vandenyje ištirpusį deguonį ir vandens rūgštingumą*.
Vandenyje ištirpęs deguonis yra būtinas gyviems organizmams, o nuo jo koncentracijos priklauso kai kurių rūšių buveinės. Pavyzdžiui, vandens telkiniuose, kuriuose gyvena lašišinės žuvys, ištirpusio deguonies turi būti ne mažiau kaip 6 mg/l O2, o vandens telkiniuose, kuriuose gyvena karpinės žuvys – ne mažiau kaip 4 mg/l O2.
Kai deguonies koncentracija vandenyje sumažėja dėl tirpių fosforo ir azoto junginių pertekliaus, vandens telkiniai ima „žydėti“, užželia dumbliais ar kitais augalais. Šį cheminių junginių perkelių vandens telkiniuose sukelia ir spartina nesaikingas dirvožemio tręšimas fosforo ir azoto junginiais, pramonės įmonių oro tarša, kitaip tariant – dūmai iš kaminų, kurie su krituliais patenka į dirvožemį ir vandens telkinius.
Tam, kad apsaugotume vandens telkinius, turime tausoti arti telkinių esantį dirvožemį, saikingai tręšti, riboti pramonės taršą.
*Analizatoriaus matavimo ribos: ištirpusio deguonies (O2) matavimo ribos: 0 – 50 mg/l O2, vandens rūgštingumo (pH) matavimo ribos: 0 – 14 pH.
2. Vandens rūgštingumo (pH) matuoklis*
Stebėti vandens rūgštingumą svarbu, nes nuo pH priklauso vandenyje vykstantys biologiniai ir cheminiai procesai, vandens augalijos vystymasis, cheminių elementų migracijos formos ir kiti reiškiniai. Nuotekose ir užterštuose paviršiniuose vandenyse gali būti labai stiprių rūgščių ir šarmų, kurios sutrikdo vandens telkinių ekosistemas.
Vandens rūgštingumas paviršiniuose vandens telkiniuose įprastai svyruoja nuo 6 iki 9 pH, tačiau aukštapelkių ežeruose vanduo gali būti gerokai rūgštesnis, apie 4 – 5 pH.
*Prietaiso matavimo ribos: ribos 0 – 14 pH.
1. Stūmokliniai skysčių dozatoriai
Pagalbinis įrankis, skirtas reagento kiekiui matuoti.
Dozatoriai naudojami tiksliam skysčio tūriui išmatuoti dozuojant. Jais galima dozuoti reagentų tirpalus nuo 5 iki 30 ml arba nuo 10 iki 50 ml. Tokie dozatoriai gali būti naudojami, pavyzdžiui, mineralinės naftos ir naftos produktų nustatymui svėrimo būdu, cheminiam deguonies suvartojimui apskaičiuoti ar pan.
2. Skaitmeninės biuretės
Tai prietaisai, skirti tiksliai dozuoti reagentų tirpalus, atliekant vandens kokybės tyrimus cheminei taršai nustatyti (pavyzdžiui, nustatant chloridų koncentraciją ar cheminį deguonies suvartojimą).
Biuretė būna užsukama ant butelio su reagentu. Ji naudojama po truputį lašinti reagentą į galimai užterštą skysčio mėginį. Sulašinus tam tikrą kiekį, pasikeitusi mėginio spalva rodo užterštumo lygį. Šis procesas, kai reagentas pilamas po truputį iki tam tikros ribos, vadinama titravimu. Skysčio tūris gali būti iki 25 ml, o vienos padalos vertė yra 0,01 ml.
